ŠIAULIŲ ŽYDŲ BENDRUOMENĖ
Šiaulių getas
Šiauliuose buvo įrengti du getai, pradėti steigti 1941 m. rugpjūčio 22 d., kai Šiaulių miesto ir apskrities viršininkas Jonas Noreika pranešė, kad visi žydai ir pusžydžiai iki rugpjūčio 29 d. turi persikelti gyventi į Žagarę.
Iš čia žydai buvo vežami žudyti į Kužius, netoli Šiaulių, kur nužudyta apie 5000 žydų. 1943 m. abu getai perduoti SS žinion ir tapo koncentracijos stovyklomis, o 1944 m. liepos 15d. buvo pradėti likviduoti, apie 3000 žydų buvo pervežta į Štuthofo koncentracijos stovyklą, kur 1945 m. gegužės 2 d. likusius gyvus žydus išlaisvino amerikiečių kariuomenė. Iš viso po karo Šiauliuose liko tik 350-500 žydų.
Holokaustas Šiauliuose
Lietuvoje getai pradėti steigti 1941 m. liepą, tačiau jų gyventojai neilgai trukus buvo išnaikinti ir ilgainiui liko tik Kauno, Vilniaus ir Šiaulių getai.
Šiaulių getas, 1941m. liepos 18-1944m. liepos 24
Leiba Lipšicas
Straipsnio autorius Leiba Lipšicas (1925 07 14–2002 07 09), buvęs Šiaulių geto kalinys, pasakoja apie save ir savo šeimą (Ežero-Trakų getas, eil. Nr. 1732, 1733, 1734, 1735):
Aš gimiau Rygoje 1925 m. liepos 14 d. šiauliečių tarnautojų šeimoje.
Mano tėvas Morduchas Lipšicas dirbo Frenkelio avalynės fabrike vyriausiuoju buhalteriu ir gamybos vedėju. Motina Ester Lipšicienė (Rabinavičiūtė) mokytojavo, buvo privačios žydų progimnazijos direktorė. Turėjau brolį Urį, kuris gimė 1930 m.
Šiauliuose baigiau žydų mokyklos Nr. 8 šešias klases. Po to įstojau į Šiaulių miesto lietuvių berniukų gimnaziją, kurios nebaigiau, nes nacistinė Vokietija okupavo Lietuvą.
2007 m. sausio 31 dieną Lietuvos žydų bendruomenės salėje įvyko Pasaulio Tautų Teisuolių apdovanojimų ceremonija (Pylimo 4, Vilnius)
„Yra legenda, kad pasaulį laiko 36 teisuoliai. Jie niekuo nesiskiria nuo paprastų mirtingųjų ir dažnai nenujaučia esą teisuoliai. Bet jei nors vieno iš jų nebūtų kiekvienoje kartoje, žmogiškasis skausmas pražudytų net naujagimių sielas, ir žmonės uždustų nevilties jūroje. Teisuoliai – tai žmonijos širdis, į kurią, kaip į bedugnį šulinį, susirenka mūsų kančios“.Mišna
