ŠIAULIŲ ŽYDŲ BENDRUOMENĖ

Kronikoje rašoma jog XIII a. pradžioje Kalavijuočių ordinas, nukaraivęs lyvius ir latvius puolė Lietuvą. 1236 m. rugsėjo 22 d. ties Saule ( Šiauliais) ordino kariuomenė buvo sutriuškinta (1), todėl ši data dabar laikoma miesto gimimo diena. 1254 m. Livonijos akte minima Šiaulių žemė kaip Žemaitijos administracinis vienetas. Šiaulių žemės centras buvo Šiauliai. Šiaulių žemė, sudėtinė Žemaičių žemių konfederacijos dalis, suvaidino nemažą vaidmenį atremiant Livonijos puolimus XIII – XIV a.

1524 m. Šiauliai, jau kaip miesto statusą turintis miestas, pirmą kartą paminėtas Lietuvos ir Lenkijos kunigaikščio Žygimanto Senojo rašte. Tuometinis miesto vaizdas atrodė taip: miestelis medinis, vienaaukštis, besiformuojantis pagal savaimingai susidariusį radialinį planą. (2) Tik 1619 m. Šiauliams buvo suteiktos magdeburginės teisės. Miestiečiai galėjo pirkti žemės, tačiau politinių teisių neturėjo.

XVI a. pradžioje buvo sudaryta Šiaulių ekonomija (toliau ŠE), miestas tapo jos administraciniu centru. 1674 – 1696 m. Šiaulių ekonomijos nuomininku buvo kunigaikštis Jonas III Sobieskis, o nuo 1702 m. Jokūbas Sobieskis.

Pirmasis žydų bendruomenės apsigyvenimas Šiauliuose datuojamas XVII amžiaus pabaiga (3), kada Lenkijos – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštis Jonas III Sobieskis (1674 – 1696) suteikė 1681 metais privilegiją Šiaulių miesto gyventojui Vulfui Nurokui, kad jis ir jo šeima bei ainiai atleidžiami nuo visų mokesčių bei jiems leidžiama apsigyventi ir gyventi Šiaulių mieste (4)......